237 DAY

Atostogų prireikia ne tik nuo darbo, bet ir nuo keliavimo. Per tailandiečių įprotį nieko nepaaiškinti iki galo, vos spėju į keltą, įsitaisau denyje ir tolstu savo paskutinės stotelės, Tailando įlankoje esančios Koh Phangano salos, link.
​
Virš atitrūkstančio žemyno kaupiasi tamsūs musoninės liūties debesys, tačiau prieš mane driekiasi nesuskaičiuojami mėlynos jūros ir dangaus plotai. Per šią kelionę supratau, kad jaučiu itin stiprią trauką ne tik vandeniui, bet ir saloms. Galbūt tai robinzonokruziškos literatūros bei Vakarų kino industrijos įtaka, bet ta geografinė atskirtis ir suvokimas, kad esi iš visų apsuptas vandens priverčia pašiurpti odą.

Nors į geriausiais pasaulyje pilnaties vakarėliais garsėjančią salą keliauju likus vos porai dienų iki mėnulio prisirpimo, vakarėliai manęs nedomina. Aiškiai regiu savo tobulų atostogų vaizdinį: atokus paplūdimys, jauki terasa, į jūrą atsuktas rašomasis stalas, didelė patogi lova ir netoliese įsikūrusi šviežių vaisių kokteilius plakanti kavinukė, ruošianti nepaprastai gerą Pad Thai.
​
Uždirbinėdami savo milijonus, dirbdami mylimiausius darbus, gelbėdami pasaulį, kurdami gražiausius romantinius santykius ar meno šedevrus, bent trumpam padarykite pertrauką ir raskite laiko tam, kad pabūtumėte tik su savimi, dėl savęs ir tik pagal savo trokštamą scenarijų. Universalaus tobulų atostogų recepto tiesiog nėra. Antro gyvenimo, beje, irgi.